Jeigu norite gauti detalesnės informacijos Jums rūpimu klausimu, užpildykite formą apačioje ir artimiausiu metu su Jumis susisieksime:
Tvarumas – tai koncepcija, pastaraisiais metais įsitvirtinusi politiniuose, verslo ir socialiniuose tiksluose bei iniciatyvose. Tai, kas iš pradžių buvo laikoma atsakingesnio socialinio elgesio siekio tendencija, vėliau virto dabarties ir ateities būtinybe, kuri užtikrins, kad žmonės ir toliau galės gyventi išvien teisingesniame, sveikesniame pasaulyje, kuriame visiems piliečiams būtų užtikrinta aukšta gyvenimo kokybė.
Klimato kaita ir aplinkos būklės blogėjimas kelia pavojų planetos ir gamtos išteklių ateičiai. Be to, šie procesai kelia pavojų visų planetos gyventojų sveikatai bei daugelio regionų ir veiklos rūšių ekonominiam gyvybingumui.
Atsižvelgdama į tai, Europos Sąjunga (ES) parengė strategiją, kurios tikslas – pasiekti, kad „Europa iki 2050 metų taptų pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu. Jame nustatyta nauja tvaraus ir integracinio augimo strategija, kuria būtų skatinama ekonomika, gerinama sveikata ir gyvenimo kokybė, rūpinamasi gamta nė vieno nepaliekant nuošalyje“ (Europos Komisijos komunikatas, Strategija „Nuo lauko iki stalo“, siekiant sąžiningos, sveikos ir aplinką tausojančios maisto sistemos).
Galiausiai yra siekiama sukurti tvarią, integracinę Europos Sąjungą, kurioje tokie veiksniai kaip gamta, maisto sistemos ir biologinė įvairovė išlaikys pusiausvyrą, darančią teigiamą poveikį europiečių sveikatai ir jų verslo konkurencingumui.
Šis veiksmų planas yra žinomas kaip Žaliasis susitarimas. Žaliuoju susitarimu siekiama didinti maisto sistemų kaip bendrosios priemonės, skirtos kovoti su klimato kaita, apsaugoti aplinką ir išsaugoti biologinę įvairovę, užtikrinti sveikų maisto produktų prieinamumą visiems, didinti ekologinį ūkininkavimą ir užtikrinti sąžiningą ekonominę grąžą visoje maisto grandinėje, tvarumą.
Minėtieji tikslai paskatino ES parengti strategiją „Nuo lauko iki stalo“ – planą, kuriuo siekiama spręsti tvaraus maisto sistemų iššūkius ir kuriuo grindžiamas įsitikinimas, jog esama glaudaus ryšio tarp sveikų žmonių, sveikos visuomenės ir sveikos planetos.
ES yra įsitikinusi, kad jos piliečiai jau žino apie tvarų maistą ir yra įsipareigoję siekti tvarios mitybos. Todėl, ES manymu, šis „žingsnis į priekį“ suteikia galimybę paskatinti žmones rinktis sveiką, tvarią mitybą, galinčią pagerinti jų gyvenimo kokybę ir padėti tausoti aplinką.
Pasak Europos Komisijos, „Žmonės vis didesnį dėmesį skiria aplinkos, sveikatos, socialiniams ir etiniams klausimams ir labiau nei bet kada anksčiau ieško maisto produktų vertės. Netgi intensyvėjant visuomenės urbanizacijai, žmonės nori jaustis esantys arčiau vartojamų maisto produktų. Žmonės nori maisto produktų, kurie būtų švieži, mažiau apdoroti ir gauti iš tvarių šaltinių“.
Norėdama patenkinti augančią paklausą, žemės ūkio pramonė turi pasikeisti iš esmės. Nors Europos maisto sistema yra pripažįstama visame pasaulyje dėl saugaus, maistingo ir kokybiško maisto gamybos, dabar ji turi būti tobulinama, kad kartu būtų ir tvari.
Pasak Europos Komisijos, strategija „Nuo lauko iki stalo“ siekiama atlyginti maisto grandinėse veikiantiems maisto produktų gamintojams, kurie jau perėjo prie tvarios praktikos, bei padėti likusiems tą padaryti.
Pagrindiniai pokyčiai, su kuriais susiduria žemės ūkis, yra šie:
Europa yra įsitikinusi, kad šis perėjimas negali įvykti be visuomenės ir žmonių mitybos pokyčių. Dvidešimt procentų pagaminamo maisto virsta atliekomis, o pusė suaugusių gyventojų turi antsvorio.
Be to, privalu imtis veiksmų siekiant pakeisti esamą padėtį ir neleisti, kad susilpnėjusi ekonomika sukeltų pavojų maisto saugai ir įperkamumui. Eurostato duomenimis, 33 mln. žmonių ES šiandien negali sau leisti tinkamai maitintis kas dvi dienas, o daugelyje valstybių narių daliai gyventojų būtina pagalba maistu.
TradeCorp © 2014 | Naudojimosi Taisyklės | Privatumo ir duomenų apsaugos politika | Slapukai Politika | powered by: RightClick.pt
