Susisiekite su mumis

Jeigu norite gauti detalesnės informacijos Jums rūpimu klausimu, užpildykite formą apačioje ir artimiausiu metu su Jumis susisieksime:

Vardas

El. paštas

Tel.

Šalis

Specializacija

Žinutė

Aš įgalioju tvarkyti šiuos asmens duomenis susisiekimo, paslaugų teikimo ir informavimo apie „Trade Corporation International, S.A.“ („Tradecorp“) produktus bei paslaugas tikslais pagal Duomenų apsaugos ir Privatumo politikos sąlygas, nurodytas adresu Privatumo politikos sąlygas. Esu informuotas (-a), kad, norint atsakyti į visas susisiekimo užklausas iš šalių, kuriose bendrovė neturi buveinės ar vietinių biurų, mano asmens duomenimis gali būti dalijamasi su „Tradecorp“ atstovais ar platintojais toje šalyje. Žinau, kad galiu pasinaudoti savo duomenų apsaugos teisėmis, ypač informacijos, prieigos, konsultavimosi, taisymo, prieštaravimo dėl tvarkymo ir šalinimo teisėmis, kreipdamasis (-i) į „Tradecorp“ duomenų apsaugos skyrių el. pašto adresu DataProtection@sapecagrobusiness.com


Kontaktai

Tradecorp - Europe, Sub-Saharan Africa and Iran

Tradecorp 20 metų Baltijos šalyse: interviu su Vincent Claux, Tradecorp Agronomijos ir Teisinio reguliavimo direktoriumi

2021 m. Tradecorp švenčia 20-uosius darbo metus Baltijos šalyse. Siekdami prisiminti savo istoriją šiame regione, pabendravome su Vincent Claux, Tradecorp Agronomijos ir Teisinio reguliavimo direktorius.

– Kokie prisiminimai išlikę apie Jūsų pirmuosius darbo metus su Tradecorp Baltijos šalyse?

Turbūt labiausiai įstrigęs momentas – tai susitikimas su užsidegusiais žmonėmis. Susitikimas su Renata Laure, „Kemira GrowHow Lietuva“ specialiųjų trąšų vadove, buvo esminis, siekiant atrasti Baltijos šalių žemės ūkį ir augintojus.
Taip pat ilgos valandos kelyje ir pažintys su kelis tūkstančius hektarų valdančiais ūkiais, kuriuose purškimai buvo atliekami iš oro, ir kur pagrindinės diskusijos techniniais klausimais sukosi apie geriausią NPK santykio parinkimą javams.
Ir ilgos gyvos diskusijos. Įsivaizduokite save, pristatantį įvairias lapų trąšas, skirtas Viduržemio jūros kultūroms ir pagamintas Ispanijos įmonėje, kurios visiškai nežinomos šioje Europos dalyje.

– Kuriuos Tradecorp produktus „pionierius“ pamenate Baltijos šalių rinkoje?

Nuo pat pradžių „Humistar“ ir „Ruter AA“ tapo pagrindiniais „Tradecorp“ strateginiais produktais Baltijos šalyse. Humistar – produktas, skirtas dirvožemiui ir jo savybių pagerinimui. Pažinti dirvožemį, jo savybes ir silpnąsias vietas bei sužinoti, kaip jis veikia – tai tema, kuri žavi ūkininkus visame pasaulyje. Šiuo atžvilgiu Baltijos šalių ūkininkai nėra išimtis.
„Ruter AA“ sparčiai vystėsi dviem kryptimis. Pirmoji – kartu su “Humistar” padeda augalui vystytis ir stimuliuoja jo augimą, taip pat gerina šaknų vystymąsi sėjos ir augalų atgaivinimo po žiemos metu. Baltijos regiono žiemos yra ilgos ir atšiaurios: geras šaknų sistemos suformavimas prieš žiemos laikotarpį ir greitas vegetacijos atsinaujinimas pavasario pradžioje suteikia pasėliams tvirtumo ir greitesnio vystymosi bei geresnio derliaus.
Galiausiai, „Ruter AA“ ir jame esančių amino rūgščių naudojimas per lapus parodė vis didesnį susidomėjimą klimatinio streso (šalto pavasario ir labai karštos vasaros) bei pasėlių nelaimingų atsitikimų valdymui.

Ar prisimenate savo pirmąją lauko dieną ir mokymo patirtį Baltijos regione?

Leiskite jums papasakoti apie pirmąsias „Baltic Agro“ lauko dienas – tai nepaprasta patirtis kiekvienam agronomui.
Anksti ryte atvykę į susitikimo vietą visi: „Baltic Agro“ pardavimų komanda ir vadovai yra lengvai atpažįstami – vilki firminius marškinėlius. Ūkininkai renkasi palaipsniui prie rytinės kavos puodelio.
Tada atvyksta agronomai-instruktoriai. Du, trys, kartais keturi, vežantys mus iš vieno ūkio į kitą, kur pristatomi su kelių įmonių produkcija atliekami bandymai.
Tokia kelionė – tai galimybė mikrofono pagalba susirinkusiems augintojams priminti „Tradecorp“ pavadinimą bei mūsų produktus.
Atvykdavome į vietą, pažymėtą įvairių tiekėjų reklaminėmis juostomis. Kol ūkininkas ir “Baltic Agro” agronomas paaiškindavo atliekamų bandymų programas, skirtingų bendrovių atstovai eidavo į lauką, ieškodami augalų, turinčių ligų, nudegimų, vystymosi problemų ar mitybos trūkumų. Tada grįždavome pas lauko dienos dalyvius ir parodydavome jiems surinktus augalus ar lapus. Kiekvienas pagal savo specialybę paaiškindavome savo išvadas ir patardavome, kaip užkirsti kelią nustatytoms problemoms ar kaip jas ištaisyti.
Tai dažniausiai sukeldavo daugybę klausimų, kuriuos dažnai pateikdavo ir vietinės bei regioninės spaudos žurnalistai.
Vizitai baigdavosi popietę skaniais pietumis su gera ir pakilia nuotaika.

– Kaip, Jūsų nuomone, pasikeitė Baltijos šalių žemės ūkis ir profesinės žinios per pastaruosius 20 metų?

Per pastaruosiu 20 metų techninės žinios nepaprastai pagerėjo, manau, kad tam įtakos turėjo sekantys dalykai:

  1. Tręšimo programų, pritaikytų pasėlių poreikiams ir naujoms bei produktyvesnėms veislėms, sukūrimas. Kokybiškų trąšų naudojimas – taip pat esminis momentas.
  2. Jaunų, geriau apmokytų ūkininkų švietimas. Dinamiški ūkininkai atviri išoriniam pasauliui su interneto pagalba.
  3. Baltijos šalių ūkininkų smalsumas, kurie savo partnerio, tokio kaip „Baltic Agro“ iniciatyva, nedvejodami aplanko svarbiausias Europos parodas, norėdami atrasti paskutines naujoves, ir inicijuoja profesines keliones į kitas šalis.
  4. Baltijos rinkos atsivėrimas užsienio tiekėjams ir jų specialiesiems produktams. 2000-aisiais, išskyrus borą, mikroelementai buvo beveik nežinomi. Buvo gana juokinga matyti Baltijos laukuose Cu arba Zn trūkumus, kurie beveik visiškai išnyko tuometinėje Vidurio Europoje.
  5. Pastaruosius 5 ar 6 metus rinkoje taip pat buvo biostimuliatorių, skirtų kovoti su fitotechniniais ir klimato veiksniais. Prieš dvejus metus „Tradecorp“ Baltijos šalyse pristatė savo asortimentą, kurio pagrindą sudaro Phylgreen jūros dumbliai, žinomi dėl savo prevencinio poveikio prieš abiotinį stresą.

Šį spartų vystymąsi, kuris šiandien leidžia Baltijos šalių ūkininkams konkuruoti su Vidurio Europos šalių derliais, taip pat sustiprino investicijos į sandėliavimo statinius ir įrangą.
Galiausiai, šiandien Baltijos šalys turi priimtus trąšų ir biostimuliatorių kontrolės teisės aktus, skirtus žemės ūkio ir ekologinio ūkininkavimo žaliavų kokybės ir nusiskundimų priežiūrai. Anksčiau to nebuvo.

– Kokius pagrindinius skirtumus tarp Baltijos šalių ir kitų rinkų galutinių vartotojų pastebėjote, dirbdamas su Europos ir ne Europos šalimis?

Palyginti su kitomis šalimis, nesvarbu, ar jos būtų europietiškos, ar ne, kas mane visada stebina Baltijos šalyse tai:

  1. miškų plotai ir miško svarba baltų žmonių kultūrai, menui ir amatams;
  2. pasėlių įvairovės trūkumas. Išskyrus javus ir aliejines kultūras, specializuotų augalų, tokių kaip vaisiai ir daržovės, plėtra išlieka vis dar silpna. Tačiau tai keičiasi, atsiranda privačių investicijų ir užsienio iniciatyvų.
  3. Neįtikėtina kompiuterizacija ir tobulinimas, palydovinių duomenų surinkimas, dronai, 5G ryšys. IT technologijos yra gerai išvystytos ne tik žemės ūkyje. Ar tik Baltijos šalys šiuo aspektu nepralenkia centrinių ES šalių?

– Gal pamenate kokią anekdotinę situaciją iš savo darbinės patirties Baltijos šalyse?

Gerai pamenu dvi anekdotines situacijas.
Pirma, vienos kelionės su Renata metu, grįžtant iš regionų į Vilnių, mus sustabdė policija. Buvo pasibaigęs automobilio draudimo galiojimas ir mes stovėdami laukėme apie 2 valandas. Buvo 2 valanda ryto ir Renata paprašė manęs pamokyti ją apie chelatus!
Antrasis parodo mūsų kolegų estų svetingumą ir išradingumą, kurie po lauko dienos pakvietė mane į Talino operą apsilankyti operos užkulisiuose ir pristatė garsią estų liaudies pasaką. Visiškai netikėta akimirka!

– Kaip artimiausiais metais matote „Tradecorp“ evoliuciją Baltijos šalyse?

Turime naują, labai motyvuotą „Tradecorp“ komandą, kurią sudaro Lasma, Dace, Jūratė, Simona, Irma. Tai labai glaudžiai bendradarbiaujanti su Tradecorp partnerių agronomais ir ūkininkais komanda. Mūsų esamam asortimentui suteikianti gyvybingumo ir kasdien diegianti bei kurianti naujas technologijas, pagrįstas koreguojamaisiais ir profilaktiniais biostimuliatorių naudojimo privalumais. Kitas jų iššūkis – išmokyti augintojus, kaip sustiprinti natūralų augalų atsparumą, kad klimato pokyčių žala būtų kuo mažesnė.